19/08/08
Tada buvo keistai įdomi diena.
Nuotraukoje sėdžiu vietinėje Paryžiaus centro kavinėje. šypsausi. Lukas karts nuo karto netikėtai mane fotografuoja. #žavu ❤️ kai spėju - išmetu šypsnį arba pakraipau galvą į fotografavimosi poziciją.
Šypsausi, bet esu labai pavargusi. Atvažiavusi į Prancūziją, jaučiausi kaip namie. visada labai žavėjausi prancūzėmis, jų kultūra, kalba. Net prancūzų kalbos pamokas pradėjau lankyti praeitais metais.
Bet kitą dieną, įkvėpta visai kitų jausmų ir kitos situacijos, pasijaučiau labai svetima. Paryžius man tapo svetimas. Tusčias savo miniomis ir saulės kaitra. Galbūt Prancūzija man buvo žavi iki Paryžiaus?
Kitoje gatvės pusėje nuo kavinės, turistės rinkosi suvenyrus. Suvenyrai ir paveikslai, naktinio Paryžiaus nuotraukos. Pirksi vieną - dešimt eurų, pirksi tris – dvidešimt septyni. O gal ilgiau pastovėjus ir pakraipius galvą visus tris paimsi už vieno kainą.
Tai pala apie ką aš čia?
Labai myliu Prancūziją, jos senąją kultūrą ir kalbą, prancūzų manieras ir paprastumą, bet ar myliu Paryžių?
Galbūt, bet labai gaila, kai meilės miestas pavirto pramonės ir “1 euras už 5 eifeliukus” miestu. Aišku nieko čia nepakeisi, juk žmogus neturės iš ko gyventi, jei nedirbs, o ir lauktuvių juk šiais laikais visi laukia. Tai tokia atmosfera man buvo tam paryžiui, kai meilės miestas, man slopino meilės jausmus paryžiui. tikrai keista diena. 🤷🏽🥐
Tada buvo keistai įdomi diena.
Nuotraukoje sėdžiu vietinėje Paryžiaus centro kavinėje. šypsausi. Lukas karts nuo karto netikėtai mane fotografuoja. #žavu ❤️ kai spėju - išmetu šypsnį arba pakraipau galvą į fotografavimosi poziciją.
Šypsausi, bet esu labai pavargusi. Atvažiavusi į Prancūziją, jaučiausi kaip namie. visada labai žavėjausi prancūzėmis, jų kultūra, kalba. Net prancūzų kalbos pamokas pradėjau lankyti praeitais metais.
Bet kitą dieną, įkvėpta visai kitų jausmų ir kitos situacijos, pasijaučiau labai svetima. Paryžius man tapo svetimas. Tusčias savo miniomis ir saulės kaitra. Galbūt Prancūzija man buvo žavi iki Paryžiaus?
Kitoje gatvės pusėje nuo kavinės, turistės rinkosi suvenyrus. Suvenyrai ir paveikslai, naktinio Paryžiaus nuotraukos. Pirksi vieną - dešimt eurų, pirksi tris – dvidešimt septyni. O gal ilgiau pastovėjus ir pakraipius galvą visus tris paimsi už vieno kainą.
Tai pala apie ką aš čia?
Labai myliu Prancūziją, jos senąją kultūrą ir kalbą, prancūzų manieras ir paprastumą, bet ar myliu Paryžių?
Galbūt, bet labai gaila, kai meilės miestas pavirto pramonės ir “1 euras už 5 eifeliukus” miestu. Aišku nieko čia nepakeisi, juk žmogus neturės iš ko gyventi, jei nedirbs, o ir lauktuvių juk šiais laikais visi laukia. Tai tokia atmosfera man buvo tam paryžiui, kai meilės miestas, man slopino meilės jausmus paryžiui. tikrai keista diena. 🤷🏽🥐